Trumpai: neturtinė žala – tai patirti dvasiniai išgyvenimai, skausmas, pažeminimas ar kitas neigiamas poveikis, kurio negalima tiksliai paskaičiuoti pinigais. Ją atlygina teismas, kai tai numato įstatymas, o kai kuriais smurtinių nusikaltimų atvejais – ir valstybė. Dydžio „tarifo“ nėra: kiekvieną bylą teismas vertina atskirai, todėl svarbu laiku surinkti įrodymus ir nepraleisti terminų.
Antradienis, sausio 31 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis įvedama prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose, bei siūlo jas svarstyti neeilinėje Seimo sesijoje ypatingos skubos tvarka.
Nesiliaujančios smurto prieš vaikus tragedijos viena po kitos atskleidžia šiurpią tikrovę, kad kankinami, luošinami, žudomi vaikai lieka neišklausyti, nes teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais. Dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.
Nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų net 489 buvo nutraukti, teismui perduoti 346.
Privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.
Pataisomis taip įtvirtinama prievolė nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.
Iki šiol psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimas nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose nebuvo privalomas. Praėjusią savaitę nužudyto mažamečio iš Kėdainių ikiteisminiame tyrime profesionali vaiko apklausa taip ir nebuvo atlikta.
Psichologų ar kitų ekspertų dalyvavimas nepilnamečių apklausose yra praktikuojamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių – Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir kitose.
Neeilinėje Seimo sesijoje taip pat bus svarstomos Prezidentės pateiktos kitos įstatymų iniciatyvos, kurios padės užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidins tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Išaiškėjus įvykiui, kai nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdžių salėje visų proceso dalyvių akivaizdoje teisėjai pakartotinai apklausė nukentėjusįjį vaiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus sudarė trijų teisėjų komisiją situacijai operatyviai ištirti.
„Mažamečiai yra vieni jautriausių teismuose apklausiamų liudytojų. Jų apklausai taikomi specialūs reikalavimai. Teisėjai ir teismo psichologai turi atjausti mažuosius ir siekti apsaugoti juos nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje. Kaip šiuo atveju vyko teismo posėdis, ar buvo laikomasi įstatyme numatyto vaiko apklausos reglamentavimo, atsakys tikslinis patikrinimas“, – teigia patikrinimą inicijavęs R. Norkus.
Tikslinį teisėjų veiksmų patikrinimą atliksiančios komisijos pirmininku paskirtas LAT teisėjas Gintaras Goda. Kiti jos nariai – LAT teisėjai Janina Stripeikienė ir Eligijus Gladutis.
Teismai, stengdamiesi sumažinti neigiamą teisinių procedūrų poveikį nepilnamečiui, savo iniciatyva teismuose kuria vaikui draugiškus apklausų kambarius. Pernai juose penki teismų psichologai pagalbą suteikė vidutiniškai 500 nepilnamečių.
Taip pat teismai pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, leidžiama informacinė dalomoji medžiaga apie liudijimą teisme ir pagalbą vaikui teisminiame procese: „Ką reikėtų žinoti apie pagalbą vaikui teisminiame procese?“, „Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese“ ir kt.
Tėvai, kurie ruošiasi skirtis, arba nusprendė gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę. Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendr1 abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Jei tėvai gali sutarti, ir kartu priimti sprendimus, kas liečia jų vaiką, bendras auklėjimas gali būti geriausias sprendimas abiems tėvams, kuris leistų abiems tėvams dalyvauti vaiko gyvenime.
Jei globa teismo sprendimu yra skiriama vienam iš tėvų, ji/s įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę bendro vaiko globą. Tėvas, kuriam yra priteista vaiko globa, dažniausiai turi daugiau galimybių daryti sprendimus, kaip auklėti vaiką, nes turi galimybę kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų. Tokia galimybė yra įprasta tokiu atveju, kai tėvai gyvena atskirai, dažnai nebendrauja, nesutaria, arba vienas iš tėvų yra laikomas netinkamu auklėti vaiką. Vieno tėvo globa reiškia, kad vaikas daugiausiai laiko praleidžia su tėvu, kuriam priteista vaiko globa, tačiau teismo sprendimu yra sudaromi grafikai, kaip ir kada kitas tėvas gali matytis su vaiku.
Nuo kitų metų kovo 1 d. nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys įgis daugiau teisių. Nukentėjusieji gaus daugiau informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat kiekvienu atveju bus vertinama, ar jis neturi specialių apsaugos poreikių, o iš įkalinimo įstaigos į laisvę išleidžiant nuteistąjį, nukentėjusiajam jo pageidavimu bus išaiškinta apie galimybę jam taikyti apsaugos priemones.
Tokios Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą šiandien buvo priimtos Seime.
„Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo nusikaltimų nukentėję asmenys turėtų tas pačias būtiniausias teises. Tikiuosi, kad atlikdami ikiteisminius tyrimus Lietuvos pareigūnai daugiau dėmesio skirs nukentėjusiesiems“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
 |
 |
Knygas galite skaityti paspaudus ant viršelio.
Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso, ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybes. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko– tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas.
Atlikus įvertinimą užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos. Įvertinimo metu taikomi psichologiniai metodai: interviu, stebėjimas, standartizuoti psichologiniai testai (ypač, jeigu papildomai reikia įvertinti vaiko ar tėvų psichosocialinį funkcionavimą ar pažintinius gebėjimus), mokslinės literatūros analizė, kt.
Dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje "Požiūrio į teisėsaugos institucijas ir asmenybinių charakteristikų sąsajos". Jūsų atsakymai pasitarnaus naujos metodikos adaptacijai bei pritaikymui darbe su įstatymų pažeidėjais.