Dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje "Požiūrio į teisėsaugos institucijas ir asmenybinių charakteristikų sąsajos". Jūsų atsakymai pasitarnaus naujos metodikos adaptacijai bei pritaikymui darbe su įstatymų pažeidėjais.
Šiandien Vyriausybės pasitarime apsvarstytas Teisingumo ministerijos parengtas Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos projektas, kuriame pateikti pasiūlymai sudarys galimybes plačiau ir efektyviau taikyti mediacijos procedūras.
Vyriausybei apsvarsčius šią koncepciją, Teisingumo ministerija pradės rengti teisės aktų pakeitimus, būtinus taikinamojo tarpininkavimo plėtrai.
„Nors mediacijos procedūra civiliniuose ginčuose yra įteisinta nuo 2008 m., tačiau iš tiesų taikinamasis tarpininkavimas naudojamas retai. Kai kada žmonės net nieko nėra girdėję apie tokį ginčų sprendimo būdą, kuris ne tik leidžia sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, bet ir atkurti socialinę taiką tarp šalių. Todėl nuspręsta imtis ryžtingų sprendimų, kurie padės Vakaruose populiariam mediacijos institutui įsitvirtinti Lietuvoje“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, siūloma nustatyti papildomus reikalavimus mediacijos paslaugų teikimui, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą Mediacijos paslaugas, kurios būtų teikiamos valstybės organizuojamuose projektuose ar apmokamos iš valstybės lėšų, galėtų teikti tik tie asmenys, kurie bus įrašyti į mediatorių sąrašą.
Koncepcijos projekte siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Siūloma nustatyti privalomą mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena (pavyzdžiui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), ginčuose dėl nedidelių sumų (neviršijančių 1500 eurų).
Tam tikrais atvejais, kai yra taikaus ginčo sprendimo tikimybė, nukreipti šalis spręsti ginčą privalomos mediacijos būdu galėtų teisėjai, taip pat privaloma mediacija civilinių bylų atveju galėtų būti taikoma dalyje bylų, kuriose teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Privaloma mediacija būtų ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose privataus kaltinimo tvarka. Kitose bylose ši procedūra galėtų būti taikoma, tik jeigu būtų visos šios sąlygos: su tuo sutinka nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir kai yra aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės.
Kai kuriose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, nusikaltimai žmogaus gyvybei, žmoniškumui ir karo nusikaltimai) mediaciją taikyti būtų neleidžiama. Mediacija būtų galima ir po nuosprendžio priėmimo.
Taip pat siūloma taikinamąjį tarpininkavimą taikyti ir administraciniuose ginčuose. Mediacija būtų taikoma nagrinėjant ginčus administracinių ginčų komisijose, taip pat teismuose.
„Šioje koncepcijoje pateikti mediacijos plėtros pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami atskirais etapais, vykdant tam tikrus bandomuosius projektus ir siekiant kurti gerąją praktiką. Iš pradžių privaloma mediacija galėtų būti nustatoma, pavyzdžiui, šeimos bylose, vėliau, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, kitose bylose“, - sako J. Bernatonis.
Neištikimybės priežasčių supratimas, gali jums padėti išvengti skaudžių pasekmių.
Galima net neabejoti, jog Lietuvoje yra labai aukštas neištikimybę smerkiančių asmenų skaičius (kai kur šaltiniuose minima apie 75 procentai, bet greičiausiai skaičiai yra daug aukštesni, dargi atsižvelgiant į krikščioniškąsias tautos nuostatas). Nepaisant aukšto neištikimybės smerkiančiųjų procento (Amerikoje apie 90 procentų smerkia), tyrimai rodo, jog net 30-40% žmonių yra įsitraukę į neištikimybių liūną. Neištikimybė yra susijusi su tokiomis neigiamomis pasekmėmis kaip depresija, agresija artimoje aplinkoje, skyrybomis ar netgi savižudybėmis. Galvojant apie šias neigiamas pasekmes, naturaliai kyla klausimas - vis dėlto, kodėl žmonės yra neištikimi? Ir ar posakis "once a cheater, always a cheater" {vert.vieną kartą neištikimas, visada neištikimas} yra teisingas?
Nusikaltimų tyrimo psichologija (angl. investigative psychology) yra teisės psichologijos šaka, kurioje siekiama psichologijos žinias (principus, teorijas, empirinius duomenis) pritaikyti kriminalinio tyrimo procese.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradėjus tirti liudytojų parodymus ir atlikus empirinius tyrimus paaiškėjo, kad liudytojo nuoširdumas dar negarantuoja tikslių parodymų arba kad įtaigūs klausimai sumažina liudytojų pasakojimo apie nusikalstamą įvykį tikslumą. Kaip į nusikaltimo tyrimo procesus ir technikas būtų galima integruoti psichologijos žinias, atsako Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė dr. Kristina Vanagaitė.
Nusikaltimo išaiškinimas yra sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, gerai, jeigu nusikaltimo įvykio vietoje atrandami pirštų antspaudai, priklausantys anksčiau teistam asmeniui. Tokių akivaizdžių įrodymų gali ir nebūti, bet gali būti liudytojas, kuris visa tai matė. Nusikaltimo tyrėjui kyla klausimas: kaip liudytojui padėti atkurti informaciją – pvz., kaip formuluoti klausimus, kad būtų galima išgauti kuo išsamesnį ir tikslesnį matyto užpuoliko apibūdinimą? Dar sudėtingiau, jeigu tas liudytojas yra vaikas ar asmuo, turintis protinę negalią. Kaip tokiems asmenims padėti prisiminti matytus įvykius ar žmones? Ir, be abejo, ne mažiau svarbus klausimas: ar galima tikėti jų pasakojimų tikslumu?
Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje? Kuo skiriasi teisės, klinikinis psichologas ir psichiatras vertinant jų žinias ir įgūdžius atliekant psichologinę ekspertizę?
Aiškinant skirtumus pirmiausiai reikia apibrėžti pagrindines sąvokas:
Teismo psichologijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių“ (http://www.infolex.lt/lite/ta/71679).
●Teismo psichiatrijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrinių žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte“ (https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.5E17ACC9B804).
E Žiobienė (2012, p. 2) teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“ Autorė teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta. Tokio pobūdžio ekspertizių tikslas yra sužinoti daugiau apie nukentėjusiųjų individualias savybes, tokias kaip - galėjimas pasipriešinti įtariamajam, suprasti įvykio aplinkybes, kilusias psichines, psichologines pasekmes, padidintą polinkį meluoti, fantazuoti, nepilnamečių galėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose (Žiobienė, 2012).
Šiame video labai aiškiai įvardijamos problemos, jog jaunuolius nuteisus ir nusiuntus į pataisos įstaigas, jų vėlesnių nusilatimų tikimybė ryškiai išauga. Nepamirštama paminėti, jog atskyrus asmenį 23 valandoms, nuo tiesioginės saulės šviesos, socialinių kontaktų, stipriai pažeidžiama psichika, ir labai greitai, ir lengvai vystosi psichologiniai asmenybės pakitimai, jau nekalbant apie psichikos ligas, kaip klinikinę depresiją, paranoją, šizoidinius sutrikimus.
Teisės psichologas teismo procese reikalingas tam, kad galėtų įvertinti visus faktorius ir pasakyti, jog teisminio proceso bei reabilitacijos, resocializacijos sąlygos gali duoti nelauktų rezultatų, ir duodi rekomendacijas, kaip elgtis, norint pasiekti pozityvių rezultatų teisės pažeidėjo gyvenime, bei bendruomenės į kurią ji/s grįš po bausmės atlikimo.
Mes net nejučia formuojame žmogaus tapatybę. Video keliami klausimai yra labai rinktiniai, nes norima sukelti socialinį disonansą. Žmogaus protas geba kelti ir atsakyti į tokius klausimus milisekundžių laiko intervalais. Todėl priskirti būdo bruožus, asmens savybes pagal tai kaip žmogus elgiasi, ką apsirengęs galima labai greitai. Vieni mokslininkai yra atradę, jog žmogus per 5 s. iš atsitiktinių žmonių gali nuspręsti su kuriais gali būti draugais, su kuriais niekada nebendraus, ir netgi išsirinkti sau sutuoktinį. Žinoma, tokiuose tyrimuose yra nemaža paklaida, tačiau 63% (šiame video rodo 73%), jog žmonės vertina tai, kaip visuomenei priimtiną, arba "bendruomeninio proto" pasirinkimą.
Įdomu būtų padiskutuoti ir išsiaiškinti, kas lemia tokio "bendruomeninio proto" formavimąsi. Ar galima remtis vien tik C.G.Jungo teorija? Galbūt šiuolaikinę visuomenę labiausiai įtakoja media?
Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas. Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Šiuo atveju kalbėsiu apie dailės terapiją, aptarsiu vaikų piešinius, jų naudojamas spalvas, formas ir atskleisiu ką jie reiškia, ką mums atskleidžia vaikų piešiniai.
Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus, t. y. atspindintis vaiko vidinį pasaulį, jo išgyvenimus.
Būsimi psichologai turėjo galimybę pamatyti „savo akimis“ laisvės atėmimo vietą, bausmės atlikimo sąlygas, pabendrauti su pačiais klientais, 2-ojoje valdyboje bausmę atliekančiais nuteistaisiais, iš jų pačių išgirsti apie psichologinės pagalbos poreikį laisvės atėmimo vietoje, esamas problemas.
Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto (buvusio Socialinės politikos fakulteto) studentai įstaigoje lankosi jau antrąjį kartą. Šiemet studentų grupė atvyko skaityti pranešimą apie streso valdymą, kurio įdėmiai klausėsi tiek nuteistųjų grupė, tiek pataisos darbuotojai.
Šis studentų vizitas – tai viena iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasirašytoje sutartyje su Mykolo Romerio universitetu numatytų bendradarbiavimo formų.
Pluviofilas - asmuo mėgstantis lietų, ar randantis vidinę ramybę lyjant ar lietingomis dienomis.
Jei galvojate, kad apsilankius psichologo kabinete, reikia atsigulti ant kušetės ir pasakoti savo gyvenimo istoriją ir skaudulius, Jūs iš dalies esate teisus(-i), tik tokia psichologo darbo dalis yra labai maža.
Psichologas yra universalus specialistas, kuris gali pasitarnauti ne tik sprendžiant Jūsų asmeninio gyvenimo bėdas, tačiau ir darbinėje srityje.
Pateiksime pavyzdį:
Psichologai dirbo Jungtinės Karalystės kelių tyrimo laboratorijoje, projektuodami naują šalies greitkelių sistemą.
Uždavinys: Psichologų grupei buvo iškeltas specialus uždavinys- kaip suprojektuoti kelių ženklus bei rodykles, kad artėdami prie jų maždaug 110km/h greičiu vairuotojai galėtų viską lengvai perskaityti ir suspėtų laiku nuspręsti. Štai koks konkretus klausimas, į kurį ši grupė ieškojo atsakymo: kokius greitkelio ženklų simbolius lengviausia perskaityti, kokia turi būti raidžių forma bei dydis ir kokiame fone jos turi būti parašytos?
Tyrimas: Laboratorinėmis sąlygomis, kad būtų galima griežtai kontroliuoti kintamuosius, psichologai pateikė lenteles (sumažintas atitinkamu masteliu) su miestų pavadinimais bei kitais užrašais, keisdami raidžių šriftą, dydį, spalvą ir fono spalvą, taip pat pateikė žodžių ir simbolių derinius. Galutinis rezultatas, kurį jie siekė įvertinti, buvo kompleksinis reakcijos greičio ir suvokimo tikslumo rodiklis. Tuo metu rodyklių užrašai keliuose buvo rašomi juodomis didžiosiomis raidėmis baltame fone.
Rezultatas: Remdamiesi tyrimo rezultatais, psichologai pasiūlė naudoti baltus simbolius ir mažąsias baltas raides vidutinio mėlynumo fone. Šiuo rezultatu buvo pasinaudota, ir pradėtos projektuoti atitinkamo dydžio kelio rodyklės su rekomenduojama fono spalva bei mažosiomis baltomis raidėmis, kurios pradėtos naudoti visame kelių tinkle. Dauguma Jungtinės Karalystės vairuotojų tai nuo pat mažens pažįstamas dalykas. Tokie ženklai - įprasta greitkelių sudėtinė dalis.
Psichologinės žinios bei koncepcijos, kuriomis grindžiama ši situacija. Šis tyrimas buvo atliktas JK kelių tyrimo laboratorijoje maždaug prieš keturiasdešimt metų; o mes šiandien naudojamės jo rezultatais, kai važiuojame greitkeliu. Žmogiškieji suvokimo ir pažintiniai procesai per šį laiko tarpą reikšmingai nepakito; taip pat nėra reikalo keisti vartotojų naudai jau sukurtos aplinkos, jei jos dizainas pagrįstas svariais tyrimų rezultatais. Čia buvo pasinaudota jau egzistuojančių gebėjimu - mokėti skaityti normaliai išspausdintą tekstą. Važiuojantiems greitkeliu nereikėjo išsiugdyti naujo įgūdžio, kuriuo jie retkarčiais naudotųsi. Aplinka buvo suformuota taip, kad atitiktų vartotojo gebėjimus, - tai ir yra svarbiausias ergonomikos tikslas.
Jei kyla klausimų, kaip psichologas gali pasitarnauti Jūsų darbo srityje - rašykite mums (info[eta]teipsiko.lt), mes mielai jums atsakysime!
Šaltinis (Nik Chmiel (2000) Introduction to Work and Organizational Psychology: a European perspective, Blackwell Publishing Ltd 2000, ISBN 0-631-20676-0)
Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso, ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybes. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko– tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas.
Atlikus įvertinimą užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos. Įvertinimo metu taikomi psichologiniai metodai: interviu, stebėjimas, standartizuoti psichologiniai testai (ypač, jeigu papildomai reikia įvertinti vaiko ar tėvų psichosocialinį funkcionavimą ar pažintinius gebėjimus), mokslinės literatūros analizė, kt.
Tikslai:
Teikti mokamas paslaugas advokatams, prokurorams, teisėjams, valstybinėms institucijoms, visuomenės atstovams;
Susieti:
Teismo psichologijos ekspertus;
Teisės psichologijos specialistus;
Psichologijos profesionalus;
Lietuvos Universitetų teisės psichologijos studentus;
turėti teisės psichologijos naujienas vienoje vietoje
turėti prieinamą biblioteką teisės psichologijos klausimais (referevimo sritį)
Uždaviniai:
Rengti informacinius pranešimus spaudai;
Informuoti teismus apie teisės psichologo galimybes;
Informuoti advokatų kontoras apie teisės psichologo galimybes;
Informuoti prokuratūras apie teisės psichologo galimybes;
Plėsti visuomenės suvokimą apie teisės psichologijos specialistų paslaugų spektrą;
Pagal galimybes kelti kvalfikaciją:
Rengti žinių plėtimo kursus,
Dalyvauti rengiamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose.
Megzti bendradarbiavimo santykius su užsienio panašaus profilio organizacijomis
Skatinti bendraminčių grupes(Diskusijas perkeliant į Forumus).
Veiklą vykdome visoje Lietuvoje.
Jei turite klausimų, ar manote, kad galime jums padėti -skambinkite +370 672 63371 arba rašykite mums: info@teipsiko.lt
 |
|
Teisės psichologai padeda advokatams:
|
 |
Teisės psichologai dirba su teisėtvarkos institucijomis:
|
|
 |
Teisės psichologai dirba visuomenei:
|
Tei-Psi-Ko yra pirmoji ir kol kas vienintelė teisės psichologus vienijanti kontora visoje Lietuvoje.
Tei-Psi-ko misija - teisės psichologijos, kaip mokslo bei pasiekimų, skatinimo bei integracijos visuomeninėse struktūrose.
Vizija - teisės psichologas yra teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, padedantis spręsti visuomenės atstovų problemas, bei prisidedantis prie teisės bei psichologijos mokslų, bei jų pritaikymo praktikoje, tobulėjimo.
Teisės psichologija - taikomosios bei socialinės psichologijos šaka, tirianti psichologinius teisinės sistemos aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius bei veikiamus asmenis, taikanti psichologijos teorijas, metodus bei žinias.
Mes visiškai pasitikime tuo, ką darome, ir mes patys esame pokytis to, ką norime matyti.
Teismo psichologijos ekspertizės uždaviniai:
nustatyti kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų gebėjimą, atsižvelgiant į jų protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną suvokimo metu bei situacijos ypatumus, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus;
nustatyti mažamečių ir nepilnamečių nukentėjusiųjų gebėjimą suprasti su jais atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę bei galimybę pasipriešinti;
nustatyti nepilnamečių kaltinamųjų gebėjimą, atsižvelgiant į jų psichinio išsivystymo lygį, amžiaus tarpsnio ypatumus bei individualias psichologines ypatybes, visiškai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti nusikaltimo metu;
Psichologinio konsultavimo tikslas – padėti žmonėms išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus. Psichologinės konsultacijos metu psichologas gali padėti atpažinti ir keisti negatyvų ar nelogišką mąstymą, suformuoti teigiamą požiūrį į save bei išorinį pasaulį, įveikti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmą, jaustis atsakingu ir kontroliuojančiu savo veiksmus, sugrąžinti gebėjimą jausti malonumą, surasti kasdienių problemų sprendimus, atrasti stipriąsias savo puses ir pasinaudoti jomis įvairiose gyvenimo srityse, įveikti stresą, potrauminius išgyvenimus, spręsti tarpasmeninius konfliktus.
Kada kreiptis?
Dauguma į psichologą besikreipiančių žmonių neturi jokių psichikos sutrikimų. Psichologas padeda įveikti kasdieniniame gyvenime kylančias problemas. Dažniausiai pagalbos kreipiamasi dėl abejonių kylančių prieš priimant svarbius sprendimus, kankinančio vienišumo jausmo, nesutarimų su draugais ar artimaisiais, romantinių santykių rūpesčių, drovumo, asmeninių traumų, skyrybų, šeimos narių netekties ar sunkios ligos, problemų darbe ar moksle, piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis, užsitęsusio arba stipraus liūdesio, nerimo, trikdančių baimių, nekontroliuojamo valgymo.
Ar saugu?
Paprastai nuo psichologų priklauso ne tik žmogaus psichologinė gerovė, jiems suteikiama ir labai asmeniška informacija. Kiekvienas psichologas yra įsipareigojęs laikytis psichologo profesinės etikos nuostatų, kurios garantuoja informacijos apie Jūsų kreipimąsi bei informacijos, pateikiamos konsultacijų metu konfidencialumą. Išskyrus labai konkrečias, specifines aplinkybes, kuomet kyla grėsmė Jūsų ar aplinkinių žmonių sveikatai, niekas (nei tėvai, nei dekanas, nei fakulteto nariai, nei bendradarbiai, nei studentai) negali gauti informacijos apie Jūsų konsultacijas be Jūsų asmeninio sutikimo. Konsultavimo duomenys niekada nėra įtraukiami į akademines studentų bylas.
Psichologinė konsultacija teikia:
Individualias psichologines konsultacijas– tai psichologinis konsultavimas, kai Klientas – fizinis asmuo. Individuali psichologinė konsultacija trunka vieną akademinę valandą (45 min). Konsultacijos kaina priklauso nuo konsultanto kvalifikacijos.
Grupės psichologines konsultacijas– tai psichologinis konsultavimas, kai dalyvauja Konsultantas (arba du Konsultantai) ir Klientų (nuo 5 iki 10 asmenų) grupė. Grupės konsultacijos trukmė – dvi akademinės valandos.
– tai psichologinis konsultavimas, kai dalyvauja Konsultantas (arba du Konsultantai) ir du arba daugiau giminystes, santuokiniais ar partnerystės ryšiais susiję asmenys (šiuo atveju jie yra Klientas). Šeimos konsultacija trunka nuo vienos iki dviejų akademinių valandų.
Psichologinis įvertinimas – tai asmens pažintinių gebėjimų, asmenybės savybių, profesinio tinkamumo ir pan. įvertinimas, apimantis psichologinio testo administravimą, rezultatų analizę, psichologinę konsultaciją (-as) renkant pirminę informaciją ir teikiant išvadas bei psichologinio įvertinimo išvados rašymą ir pateikimą. Psichologinis įvertinimas gali būti atliekamas klinikiniais, ugdymo, pagalbos teikimo efektyvumo, teisminės ekspertizės ar kitais tikslais. Psichologinio įvertinimo paslaugos gavėjas (Klientas) gali būti vienas asmuo, asmenų grupė, šeima arba organizacija.Psichologinio įvertinimo trukmė gali kisti nuo dviejų iki keliolikos (retais atvejais, pavyzdžiui, kai įvertinimas atliekamas teismo skirtos ekspertizės tikslais, – keliasdešimt) akademinių valandų. Įvertinimo trukmę nustato ir pagrindžia psichologinį įvertinimą atliekantis Konsultantas, atsižvelgdamas į įvertinimo tikslus.
Įkainiai
|
Konsultanto kvalifikacija |
Individualios psichologinės konsultacijos kaina | ||
|---|---|---|---|
|
Įprastinė kaina |
VU darbuotojams |
VU studentams |
|
|
Psichologijos magistras |
70 Lt |
35 Lt |
17,50 Lt |
|
Psichologijos daktaras |
100 Lt |
50 Lt |
25 Lt |
|
Psichologijos habilituotas daktaras arba profesorius |
120 Lt |
60 Lt |
30 Lt |
Pastaba. Nuolaidos bendruomenėms nariams galioja pirmas 8-10 konsultacijų (priklausomai nuo konsultacijos įkainio).
Tarpininkavimas
Tarpininkavimas – tai Konsultanto dalyvavimas procese, kai sprendžiami konfliktai ar ginčai tarp dviejų ar daugiau Klientų. Tai gali būti šeimos tarpininkavimas civilinėse globos bylose, tarpininkavimas sprendžiant darbuotojų ir darbdavių ar darbuotojų tarpusavio konfliktus ar nesutarimus ir pan.Tarpininkavimo paslaugos gavėjas (Klientas) gali būti vienas asmuo, asmenų grupė arba organizacija.
Tarpininkavimo trukmė – paprastai 4-5 akademinės valandos. Tarpininkavimą atlieka tik patyręs specialistas (psichologijos daktaras arba profesorius ar atitinkamą tarpininkavimo patirtį ir kvalifikaciją turintis psichologas).
Įkainiai
|
Konsultanto kvalifikacija |
Individualios psichologinės konsultacijos kaina | ||
|---|---|---|---|
|
Įprastinė kaina |
VU darbuotojams |
VU studentams |
|
|
Psichologijos daktaras |
100 Lt |
50 Lt |
25 Lt |
|
Psichologijos habilituotas daktaras arba profesorius |
120 Lt |
60 Lt |
30 Lt |
Pastaba. Nuolaidos bendruomenėms nariams galioja pirmas 8-10 konsultacijų (priklausomai nuo konsultacijos įkainio).
Tatjana Gražinskaja magistrinio darbo tema "TAIKINAMASIS TARPININKAVIMAS (MEDIACIJA) IR JO DIEGIMO PROBLEMOS LIETUVOJE" išvadose rašo:
Ekspertų apklausa atskleidė, kad Lietuvos visuomenė kol kas nėra pasiruošusi priimti bei taikyti tokias naujoves, kaip taikinamasis tarpininkavimas, dėl žemiau pateiktų priežasčių:
visuomenėje stokojama informacijos apie šį alternatyvų ginčų sprendimo būdą, todėl jo vengiama.
Žmonės nėra psichologiškai pasirengę atskleisti neretai privačią informaciją pašaliniam asmeniui (tarpininkui).
Susipriešinę (konfliktuojantys) žmonės yra linkę kovoti tarpusavyje, siekdami nubausti, pamokyti vienas kitą net negalvodami apie konstruktyvų ginčo išsprendimą.
Negalima paneigti ir Lietuvos žmonių teisinio nihilizmo egzistavimo bei bendrosios teisinės kultūros stokos, kurie, taipogi, stabdo šio proceso greitesnė visuomenės pripažinimą bei vystymąsi.
Ekspertų nuomone, yra galima tam tikra prielaida, kad ne visi teisinės bendruomenės atstovai (ypač advokatai) palaiko taikinamojo tarpininkavimo diegimą Lietuvoje. Vieni jų mato dar vieną profesinės veiklos sritį, kuomet, kiti, priešingai – yra įsitikinę, kad uzurpuojama jų profesinė sritis, veiklos niša bei darbo vietos, kas neišvengiamai sąlygoja ir jų pajamų mažinimą. Tokiu atveju tikrai iš advokatų pusės naivu būtų tikėtis mediacijos propagavimo, rekomendavimo savo klientams. Greičiau būtų pabrėžiami realiai egzistuojantys mediacijos trūkumai, akcentuojami nesėkmingi atvejai.
Kaip vieną iš svarbiausių problemų, stabdančių taikinamojo tarpininkavimo Lietuvoje plėtojimą, paminėtinas, nepakankamas taikinamojo tarpininkavimo teisinis reglamentavimas bei būtinumas ir toliau kurti ir plėtoti šio proceso teisinę bazę.