"Non omne quod nitet aurum est!"

Pagrindinis paveikslas

  • Pradžia

Advokatas gerai, bet teisės psichologas geriau

Advokatas gerai, bet teisės psichologas geriau:

Teisiniame procese pasikliaujame advokatų pagalba. Bet ar žinojote, jog dauguma jų netinkamai formuoja klausimus psichologijos/psichiatrijos specialistams dalyvaujantiems byloje? O teismo psichologijos specialistams užduodami standartizuoti klausimai, kurie dažniausiai yra nukreipti pakaltinamumui išsiaiškinti, ir atsakyti į klausimą - ar asmuo buvo gebus suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę.. kas praktiškai neatsako į klausimą, kokia kompleksinė asmenybė ar jos bruožai galėjo įtakoti, arba atvirkščiai būti lengvinančia aplinkybe.

Tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į Mūsų specialistus, kurie padės suformuoti klausimus tinkamai, bei padės išsiaiškinti asmenybės specifiškumą galintį įtakoti bylos eigą. Klausimų pavyzdžiai:
http://teipsiko.lt/index.php/teises-psichologo-paslaugos/psichologine-isvada

Nukentėjusieji nuo nusikaltimų, turės daugiau teisių

Nuo kitų metų kovo 1 d. nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys įgis daugiau teisių. Nukentėjusieji gaus daugiau informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat kiekvienu atveju bus vertinama, ar jis neturi specialių apsaugos poreikių, o iš įkalinimo įstaigos į laisvę išleidžiant nuteistąjį, nukentėjusiajam jo pageidavimu bus išaiškinta apie galimybę jam taikyti apsaugos priemones.

Tokios Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą šiandien buvo priimtos Seime.

„Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo nusikaltimų nukentėję asmenys turėtų tas pačias būtiniausias teises. Tikiuosi, kad atlikdami ikiteisminius tyrimus Lietuvos pareigūnai daugiau dėmesio skirs nukentėjusiesiems“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta pareiga įvertinti visus nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis, ar jie neturi specialių apsaugos poreikių, siekiant būti apsaugotiems nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių.

„Tokie asmenys būtų nuo seksualinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, nuo sunkių smurtinių nusikaltimų nukentėję ar kiti asmenys, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Nukentėjusiojo poreikių vertinimą ne vėliau kaip pirmosios apklausos metu turės atlikti ikiteisminį tyrimą atliekantis asmuo, užpildydamas specialų klausimyną“, - pažymi teisingumo ministras.

Vertinimo metu nustačius, kad nukentėjusysis turi specialių apsaugos poreikių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalės atitinkamai organizuoti baudžiamąjį procesą, pvz., siūlyti, kad nukentėjusysis būtų apklaustas tik vieną kartą ir tik ikiteisminio tyrimo teisėjo, jį apklausti naudojantis apklausos kambario priemonėmis, t. y. tiesiogiai nedalyvaujant įtariamajam, į apklausą kviesti dalyvauti psichologą, siūlyti, kad kartą jau apklaustas nukentėjusysis daugiau nebebūtų kviečiamas į apklausas, įskaitant bylos nagrinėjimą teisme, o teisme būtų peržiūrimas jo apklausos garso ir vaizdo įrašas, ir pan.

Be to, nukentėjusiajam turės būti išaiškinama apie galimybes jam taikyti apsaugos priemones (fizinę apsaugą, gyvenamosios vietos pakeitimą ir t.t.). Ši informacija jam bus teikiama tiek dar jam dalyvaujant baudžiamajame procese, tiek ir po to, kai įtariamasis ar nuteistasis paleidžiami arba pabėga iš laisvės atėmimo vietos.

BPK papildytas nuostata, kad kai nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nukentėjusysis gali prašyti, kad apklausą atliktų tos pačios lyties asmuo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu galės atsisakyti patenkinti šį prašymą tik tuo atveju, jeigu dėl to būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Taip pat neviešuose teismo posėdžiuose bei kituose baudžiamojo proceso veiksmuose bus leidžiama dalyvauti ir paties nukentėjusiojo pasirinktam jį lydinčiam asmeniui.

Su Seimo priimtu įstatymu galima susipažinti internete

Šaltinis Teisingumo ministerija

Teisės psichologai vairavimo mokykloms

Teisė psichologai įdentifikavo problemą:

Pagal šiuo metu galiojančius Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nutarimus, vairuotojai padarę administracinį teisės pažeidimą, kol nesuėjo 2 metų vairavimo stažas, arba kitą administracinį teisės pažeidimą (vairavimas išgėrus, ar pan), dėl kurio atimama teisė vairuoti transporto priemonę, turi perlaikyti vairavimo egzaminus, ir išklausyti kursą pas psichologą.

Problema yra ta, kad pagal dabartinę galiojančią tvarką, psichologas turi būti įdarbintas tiesiogiai vairavimo mokykloje, norėdamas atlikti tą darbą. Nepatogu verslui, nes teisės pažeidėjų, kurie turėtų išklausyti kursą nėra tiek daug, kad būtų garantuotas pilnas psichologo etatas. Kiekviena vairavimo mokykla turi turėti savo psichologą, arba tą patį dirbantį per kelias įmones.

Nepatogu teisės pažeidėjui, nes norėdamos taupyti kaštus vairavimo mokyklos yra linkusios nemokyti, kiekvieno teisės pažeidėjo individualiai, tačiau burti juos į grupes. Kol nepraeiti mokymai perlaikyti egzaminų neleidžiama, todėl reikia laukti, kol bus sudaroma kurso grupė, kurioje būtų išklausytas psichologinis kursas, ir atlikti namų darbai individualiai su psichologu. (Pavyzdys)

Nepatogu psichologui, nes ji/s turi dirbti per kelias įmones susidarydamas sau etatines valandas.

Teisės psichologų kontora siūlo sprendimą:

Sprendimas būtų, vairavimo mokykloms samdyti įmonę, kurioje dirba vien psichologai (teisės psichologai idealiausiu atveju) atlikdami skirtingus psichologinius darbus: konsultavimą, paskaitų ir mokymų vedimą įvairiomis temomis, dirba su teisės pažeidėjais.

Tokiu būdu teisės psichologas yra darbinamas tokioje kompanijoje kaip Tei-Psi-Ko, kurios paslaugas perka vairavimo mokyklos. Tokiu būdu vairavimo mokykloms nukristų atsakomybė atsiskaitinėti Regitrai, už tai, kad teisės pažeidėjai išklausė kursus, tai darytų psichologus įdarbinanti įmonė. Vairavimo mokykloms nereikėtų darbinti psichologų tik daliai etato.

Psichologams būtų patogu dirbti vienoje įmonėje. Galima specializuotis tik darbui su teisės pažeidėjais, kuriuos nukreiptų vairavimo mokyklos, ir kitos suinteresuotos įstaigos.

Sprendimui įgyvendinti reikėtų Transporto inspekcijos viršininko įsakymo pakeitimo.

Išreikšti savo palaikymą šiai iniciatyvai galite Lietuva 2.0 portale, paspaudę nuorodą: https://www.lietuva2.lt/pasiulymas/laisvai-samdomi-psichologai/5639e3370a1d0d0868e7acd5

Psichologinis įvertinimas teismo psichologinės išvados tikslais

Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus.  Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso, ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybes. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko– tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas.


Atlikus įvertinimą užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos. Įvertinimo metu taikomi psichologiniai metodai: interviu, stebėjimas, standartizuoti psichologiniai testai (ypač, jeigu papildomai reikia įvertinti vaiko ar tėvų psichosocialinį funkcionavimą ar pažintinius gebėjimus), mokslinės literatūros analizė, kt.


 Kiek trunka psichologinio įvertinimo atlikimas?


Psichologinio įvertinimo ir išvados pateikimo terminas priklauso nuo to, kaip greitai galima susipažinti su bylos medžiaga; kaip greitai galima tiesiogiai sukontaktuoti su tiriamuoju asmeniu ar asmenimis; kokie klausimai yra uždadami atsakymui, nes nuo jų priklauso taikomų metodų skaičius ir trukmė; kiek duomenų reikia pateikti teismui - surinktų duomenų analizė ir išvados rašymas.
Vidutiniškai išvados rašymas užtrunka nuo savaitės iki dviejų.


Kiek susitikimų reikia atliki psichologiniam įvertinimui?


Susitikimų skaičius priklauso nuo konkrečios situacijos, retais atvejais (kai yra du ir daugiau vertinamų asmenų) gali būti numatyta ir daugiau susitikimų.


Kiek kainuoja psichologinis įvertinimas?


Ir susitikimų, ir išvados rengimų laikas skaičiuojamas valandomis (60 min), valandos įkainis - 20 eurų. Standartiškai psichologiniam įvertinimui psichologinės išvados tikslais iš viso skiriama 8-12 valandų, atitinkamai vidutinė išvados kaina kinta. Į kainą įeina susitikimų bei išvados rengimui reikalingas laikas.

Serija: Asmenybės tipo sutrikimai - Ribinės asmenybės tipo sutrikimas

Asmenybės sutrikimų paplitimas bendroje populiacijoje

Žmonės su asmenybės sutrikimais sudaro 10-15 proc. bendrosios populiacijos (Torgersen et al., 2001; Reich et al., 1989). Jie yra dažni medicinos įstaigų lankytojai, dėl smurto, traumų, narkotinių medžiagų vartojimo problemų, socialinių krizių, nutrūkusių santykių, save žalojančio elgesio, savižudybės rizikos, impulsyvios ir staigios smurtinės mirties (Warren et al., 2002; Verona et al., 2001; Watzke et al., 2006). Jie taip pat priklauso padidintos rizikos grupei įsivelti į konfliktą su įstatymus prižiūrinčiomis institucijomis dėl agresyvaus, demonstratyvaus elgesio, save žalojančio elgesio, seksualinių išpuolių, prievartos ar smurto, narkotinių medžiagų vartojimo, nužudymų ar recidyvistinio elgesio (Dunsieth et al., 2004; Watzke et al., 2006; Black et al., 2007)..  
Torgersen et al., (2001) Norvegijoje atliktas pimasis autorių žiniomis ir didžiausias tyrimas, aiškinantis, koks yra asmenybės sutrikimų paplitimas bendrojoje populiacijoje. Ištirta N=2053, tuo laiku vadovaujantis DSM-III-R. Nustatyta, kad 13.4% populiacijos turi asmenybės sutrikimus. Autoriai taip pat išskirstė pagal sutrikimus: paranoidinis, 2.4%; šizoidoinis 1.7%; šizotipinis 0.6%; asocialaus 0.7%; sadistinio 0.2%; ribinės asmenybės 0.7%; isterinės asmenybės 2.0%; narcisistinio 0.8%; vengiančios asmenybės 5.0%; priklausomos asmenybės 1.5%; obsesinės kompulsinės 2.0%; pasyviai-agresyvios(negatyvistinės) 1.7%; savi-žlugdančio tipo(self-defeating, vert. R.Žukauskienė 2010), 0.8%. Nustatyta, kad asmenybės sutrikimai labiau paplitę vidurinio išsilavinimo, ar net neturint vidurinio išsilavinimo populiacijoje, gyvenant vienam (be partnerio) miesto centre. TLK-10 ir DSM-IV rodo, yra 10  I ašies asmenybės sutrikimų tipų, kurie stebimi bendrojoje populiacijoje.


Emociškai nestabilių asmenybių sutrikimai  

Tokio tipo asmenybės yra labiau paplitusios tarp jaunų moterų. Žmonės su tokio tipo asmenybės sutrikimu dažniausiai turi sunkumų formuojant ir išlaikant ilgai besitęsiančius santykius, be to gali ypatingai būti pažeidžiamos impulsyviems ir agresyviems veiksmams atlikti, tokiems kaip savęs žalojimas, savižudybė, riešų pjaustymasis ir t.t. Yra užfiksuota tendencija elgtis impulsyviai neapgalvojus apie pasekmes, kurias gali lemti nuotaikos nepastovumas. Veiklos planavimas į priekį gali būti apsunkintas arba visai minimalus. Intensyvaus pykčio protrūkiai gali pasireikšti kartu su smurtu ar impulsyvaus elgesio protrūkiais. Du pagrindiniai kintamieji, kurie priskiriami šiam asmenybės sutrikimui yra- impulsyvumas ir žema savikontrolė. Tokie kriterijai dažnai atitinka ribinio AS simptomus, tačiau gali būti nepakankama, kad būtų diagnozuojamas asmenybės sutrikimas, todėl įvardijama kaip emocijų sutrikimas. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, gali susiformuoti tiek ribinės, tiek asocialios arba isterinės asmenybės sutrikimas.

Teisės psichologai itin reikalingi teisiniame perauklėjimo procese

Jauni asmenys patekę į nepažįstamą aplinką keičiasi. Tai gali būti paaiškinta įvairiomis elgesio teorijomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pokyčius skatina kažkoks trigeris. Iš anksto gali būti nežinoma, o nesiaiškinant pasekmės gali būti tragiškos. Video žemiau, pateikiamas vaizdinis paaiškinimas, kur gali nuvesti aplaidumas, ir teisės psichologo nebuvimas tokiame procese.

Teisės psichologas nusikaltimų tyrimo procese – neįkainojamas pagalbininkas

Nusikaltimų tyrimo psichologija (angl. investigative psychology) yra teisės psichologijos šaka, kurioje siekiama psichologijos žinias (principus, teorijas, empirinius duomenis) pritaikyti kriminalinio tyrimo procese.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradėjus tirti liudytojų parodymus ir atlikus empirinius tyrimus paaiškėjo, kad liudytojo nuoširdumas dar negarantuoja tikslių parodymų arba kad įtaigūs klausimai sumažina liudytojų pasakojimo apie nusikalstamą įvykį tikslumą. Kaip į nusikaltimo tyrimo procesus ir technikas būtų galima integruoti psichologijos žinias, atsako Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė dr. Kristina Vanagaitė.

Nusikaltimo išaiškinimas yra sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, gerai, jeigu nusikaltimo įvykio vietoje atrandami pirštų antspaudai, priklausantys anksčiau teistam asmeniui. Tokių akivaizdžių įrodymų gali ir nebūti, bet gali būti liudytojas, kuris visa tai matė. Nusikaltimo tyrėjui kyla klausimas: kaip liudytojui padėti atkurti informaciją – pvz., kaip formuluoti klausimus, kad būtų galima išgauti kuo išsamesnį ir tikslesnį matyto užpuoliko apibūdinimą? Dar sudėtingiau, jeigu tas liudytojas yra vaikas ar asmuo, turintis protinę negalią. Kaip tokiems asmenims padėti prisiminti matytus įvykius ar žmones? Ir, be abejo, ne mažiau svarbus klausimas: ar galima tikėti jų pasakojimų tikslumu?

Tęsti skaitymą

Teisės psichologas yra unikalus specialistas

Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje? Kuo skiriasi teisės, klinikinis psichologas ir psichiatras vertinant jų žinias ir įgūdžius atliekant psichologinę ekspertizę?

 

Aiškinant skirtumus pirmiausiai reikia apibrėžti pagrindines sąvokas:

 

           Teismo psichologijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių“ (http://www.infolex.lt/lite/ta/71679).

                Teismo psichiatrijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrinių žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte“ (https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.5E17ACC9B804).

 

E Žiobienė (2012, p. 2) teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“ Autorė teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta. Tokio pobūdžio ekspertizių tikslas yra sužinoti daugiau apie nukentėjusiųjų individualias savybes, tokias kaip - galėjimas pasipriešinti įtariamajam, suprasti įvykio aplinkybes, kilusias psichines, psichologines pasekmes, padidintą polinkį meluoti, fantazuoti, nepilnamečių galėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose (Žiobienė, 2012).

Tęsti skaitymą

Teisės psichologas advokato darbe

 Prof. habil. dr. Viktoras Justickis, Prof. dr. Gintautas Valickas Pateikta 2003 m. liepos 1 d. Parengta spausdinti 2003 m. rugsėjo 30 d.Recenzavo Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto kriminalistikos katedros vedėjas profesorius dr. Hendryk Malevski ir šio fakulteto Mokesčių teisės katedros vedėjas dr. Algirdas Miškinis

 

Santrauka

 

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės psichologinės ekspertizės funkcijos. Jos suprantamos kaip aukštesnio lygio tikslai, kurių siekiama vykdant konkrečius uždavinius. Išskiriamos trys pagrindinės psichologinės ekspertizės funkcijos: asmens sugebėjimų tyrimas, visapusiškas asmenybės pažinimas, būsimo elgesio numatymas. Straipsnyje pagrindžiamas teiginys, kad svarbiausius įvairių psichologinių ekspertizių skirtumus lemia ekspertizės funkcijos (o ne konkretūs uždaviniai). Atskleidžiama, kad ypač svarbus yra ekspertizių, suponuojančių asmens konkretaus sugebėjimo psichologinį tyrimą, ir ekspertizių, kurioms atlikti reikalingas visapusiškas asmenybės tyrimas, skirtumas. Pagrindžiama mintis, kad vienu ir kitu atveju taikomi gana skirtingi tyrimo metodai, eksperto išvados formulavimo būdai. Skiriasi ir šių ekspertizių reikšmė ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu bei jų vaidmuo priimant teismo sprendimą.

Tęsti skaitymą

Teisės psichologų teikiamos paslaugos

       

 

Teisės psichologai padeda advokatams:

 

 

 

 

Teisės psichologai dirba su teisėtvarkos institucijomis:

  • Penetencinių programų rengimas; Konsultavimas rengiant penetencines reabilitacijos programas;
  • Neblaivių bei prasižengusių bandomuoju laikotarpiu vairuotojų reabilitacinių grupių vedimas;
  • Nešališka įkalintų asmenų konsultacija;
     
 

Teisės psichologai dirba visuomenei:

  • Taikinamasis tarpininkavimas (Mediacija): gali būti naudojama šiais atvejais;
  • Psichologinis konsultavimas;
  • žmonių patyrusių viktiminį įvykį konsultacija;
  • Konsultacinių grupių vedimas;
  • Apklausų vykdymas, duomenų apdorojimas;

 Veiklą vykdome visoje Lietuvoje.

  Jei turite klausimų, ar manote, kad galime jums padėti Jūsų darbe - rašykite mums: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Psichologas jūsų darbe - kuo jis gali būti naudingas?

Jei galvojate, kad apsilankius psichologo kabinete, reikia atsigulti ant kušetės ir pasakoti savo gyvenimo istoriją ir skaudulius, Jūs iš dalies esate teisus(-i), tik tokia psichologo darbo dalis yra labai maža.

Psichologas yra universalus specialistas, kuris gali pasitarnauti ne tik sprendžiant Jūsų asmeninio gyvenimo bėdas, tačiau ir darbinėje srityje.

Pateiksime pavyzdį:

Psichologai dirbo Jungtinės Karalystės kelių tyrimo laboratorijoje, projektuodami naują šalies greitkelių sistemą.

Uždavinys: Psichologų grupei buvo iškeltas specialus uždavinys- kaip suprojektuoti kelių ženklus bei rodykles, kad artėdami prie jų maždaug 110km/h greičiu vairuotojai galėtų viską lengvai perskaityti ir suspėtų laiku nuspręsti. Štai koks konkretus klausimas, į kurį ši grupė ieškojo atsakymo: kokius greitkelio ženklų simbolius lengviausia perskaityti, kokia turi būti raidžių forma bei dydis ir kokiame fone jos turi būti parašytos?

Tyrimas: Laboratorinėmis sąlygomis, kad būtų galima griežtai kontroliuoti kintamuosius, psichologai pateikė lenteles (sumažintas atitinkamu masteliu) su miestų pavadinimais bei kitais užrašais, keisdami raidžių šriftą, dydį, spalvą ir fono spalvą, taip pat pateikė žodžių ir simbolių derinius. Galutinis rezultatas, kurį jie siekė įvertinti, buvo kompleksinis reakcijos greičio ir suvokimo tikslumo rodiklis. Tuo metu rodyklių užrašai keliuose buvo rašomi juodomis didžiosiomis raidėmis baltame fone.

Rezultatas: Remdamiesi tyrimo rezultatais, psichologai pasiūlė naudoti baltus simbolius ir mažąsias baltas raides vidutinio mėlynumo fone. Šiuo rezultatu buvo pasinaudota, ir pradėtos projektuoti atitinkamo dydžio kelio rodyklės su rekomenduojama fono spalva bei mažosiomis baltomis raidėmis, kurios pradėtos naudoti visame kelių tinkle. Dauguma Jungtinės Karalystės vairuotojų tai nuo pat mažens pažįstamas dalykas. Tokie ženklai - įprasta greitkelių sudėtinė dalis.

Psichologinės žinios bei koncepcijos, kuriomis grindžiama ši situacija. Šis tyrimas buvo atliktas JK kelių tyrimo laboratorijoje maždaug prieš keturiasdešimt metų; o mes šiandien naudojamės jo rezultatais, kai važiuojame greitkeliu. Žmogiškieji suvokimo ir pažintiniai procesai per šį laiko tarpą reikšmingai nepakito; taip pat nėra reikalo keisti vartotojų naudai jau sukurtos aplinkos, jei jos dizainas pagrįstas svariais tyrimų rezultatais. Čia buvo pasinaudota jau egzistuojančių gebėjimu - mokėti skaityti normaliai išspausdintą tekstą. Važiuojantiems greitkeliu nereikėjo išsiugdyti naujo įgūdžio, kuriuo jie retkarčiais naudotųsi. Aplinka buvo suformuota taip, kad atitiktų vartotojo gebėjimus, - tai ir yra svarbiausias ergonomikos tikslas.

Jei kyla klausimų, kaip psichologas gali pasitarnauti Jūsų darbo srityje - rašykite mums (info[eta]teipsiko.lt), mes mielai jums atsakysime!

 

Šaltinis (Nik Chmiel (2000) Introduction to Work and Organizational Psychology: a European perspective, Blackwell Publishing Ltd 2000, ISBN 0-631-20676-0)